O kai ateis 1000 milijardų?

Viskas įvyks kažkada pirmą kartą. Kaip ir pas mus, mes sulaukėme nekviesto apsilankymo! Tai nebuvo antstolis, ne uošvė, ne Biblijos studentai.

Ne ką daugiau nemalonaus! Prie namo įėjimo susirinko nemažai žmonių. Daug mažų, beveik juodų kirminų! Bent kartą pagalvojome.

Kolega „Google“ mums padėjo tik sunkiai ir pagaliau sužinojome: Išorėje durų yra, nuskaito ir nuskaito krūvą Diplopodeno, Vokietijos šimtakojo.


Gyvūnus mylėdami, kokie esame, mes apgavikai paėmėme popieriaus lapą ir brangiais gyvūnais aukštu lanku nešėme į žolę. Kitą dieną mes tai darėme dar kartą, kad trečią dieną už durų būtų maždaug dešimt kartų daugiau lankytojų.

Kam skirtas sargas? O kodėl mobilusis telefonas? Trumpas telefono skambutis, pareikalaukite kitą dieną.

„Viską nušlavė ant kastuvo ir tada į šiukšliadėžę“, - sako prižiūrėtojas. O.K.


Aišku, artimiausiomis dienomis skubiai atvyko mūsų milijardų pažįstami ir artimieji. Jie norėjo sužinoti, kaip jų draugams sekasi su mumis.

Mano meilė gyvūnams baigėsi. Mano pipirų purškiklis, bet ne! Na, aš galėjau geriau apsaugoti išorinės sienos pagrindą. Kitą dieną turėjau ką nors apipurkšti minkštu muilo tirpalu. Pagal pipirų purškimą, nendrinių muselių armija bent jau atidavė išpuolį prieš mūsų namus, tikrai - ir net gana tvariai.

Kadangi apie tokias invazijas iš Austrijos į Berlyną pranešama dažniau, galiu tik rekomenduoti: Atsiradus masinėms reikmėms, nedelsdami dirbkite naudodami žolelių pipirų purškalą. Gyvūnai medžiagomis taip pat pamerkiami po dienų.

Weidmannsheil visiems, kurie ją vis dar turi!

Week 0, continued | Kovo 2024