Pilietinė drąsa viešajame transporte
Šiandien turėjau keletą paskyrimų, kuriuos reikėjo atlikti, ir kadangi aš nesu toks geras pėsčiomis, aš ėmiausi autobuso. Prieš autobusui atvykstant į autobusų stotelę, mano stotelėje buvo 5 paaugliai, maždaug 15 metų. Girdėjo garsi muzika per mobiliuosius telefonus ir buvo gana agresyvi.
Tai bent jau mane jaudina, padidėjęs dėmesys. Autobusas atvažiavo laiku ir jaunuoliai įvažiavo, iškart ėmė spardytis prie autobuso vairuotojo ir nenorėjo mokėti bilieto. Jie tikriausiai negalėjo. Jis veltui bandė ją išsiųsti.
Tai išvydęs, aš išlipau iš autobuso ir surinkau pagalbos numerį, nes nežinojau, kas dar gali vykti, išskyrus didžiulę grėsmę.
Policija atvyko tikrai greitai, nes sargybinis buvo tik 2 minutes ir viską pasiėmė. Kartą paėmė paauglius.
Viena vertus, gerai, kita vertus? Aš įsikišau, kai atsiranda tokių piktnaudžiavimų, ir, kita vertus, tai mane šiek tiek gąsdina, bet aš taip elgiuosi vėl ir vėl, nes bet kam gali nutikti, kad esi užpultas, tiesa? Nors ne savas žmogus, bet taip yra, bet tikriausiai atsitiktinai, nes man svarbu, kad moralinę drąsą praktikuoja kiekvienas, kas jaučiasi galintis tai padaryti.
Jei aš neteisus dėl savo mąstymo būdo, galite tai pabrėžti!
